Didžiausias irkline valtimi įveiktas atstumas

Lietuvos rekordas: Didžiausią atstumą – 9 610 km (5 970 jūrmylių) – irklais valdoma valtimi „Kuršis“ Ramiuoju vandenynu nuplaukė klaipėdietis Aurimas Mockus 2024 m. spalio 15 – 2025m. kovo 2 d.

Kelionę pradėjęs San Diege (JAV), ją baigė Tongariki saloje (Vanuatu), užklupus 4 kategorijos taifūnui „Alfredas“. Keliautoją, pakliuvusį į audrą, netoli Australijos krantų išgelbėjo Australijos jūrų laivyno gelbėjimo komanda.

Aurimas Mockus yra ir ilgiausiai – 138 dienas 21 val. 23 min. – atviroje jūroje (vienas) praleidęs lietuvis – nuo 2024 m. spalio 15 d. iki 2025 m. kovo 2 d.

3 dienos pragare, kur šalta ir vėjuota… „Per tris paskutines paras valtyje pilnų persivertimų turėjau ne mažiau kaip 30, o pusinių jau nebeskaičiavau <…>. Manau, jog vien iš to, rodos, tik tris paras trukusio epizodo išeitų visą knygą parašyti. Nes tikrai jutau, jog teko išgyventi tikrą pragarą ir tik visiško stebuklo dėka iš jo ištrūkti. Ir, pasirodo, kad pragare nebūtinai turi būti pragariškai karšta. Yra ir kitas variantas, kur šlapia ir vėjuota“…

Kai tik jausdavau, jog triumas prisipildė, o tai įvykdavo maždaug kas valandą, turėdavau išsemti po 3–4 kibirus. Sėmimo metu gaudavai bangą ir su visais kibirais bei daiktais, kaip katinas centrifugoje, vartaliodavaisi.

Šalmų nėra, nieko nėra. Pirmą parą prasiskėliau galvą, nerimavau, ar pavyks sustabdyti kraujavimą. Tuo metu po ranka pasitaikė Rimanto Kaukėno fondo marškinėliai, kurie man buvo padovanoti – jie tuo momentu man gal net išgelbėjo gyvybę, nes užsispaudžiau galvą ir sustabdžiau kraujavimą. Negalėjau nei vaistų pasiimti, nieko. Sustojo kraujavimas, toliau reikėjo semti vandenį…

Paprastas dalykas – klausimas, kiek tu nori gyventi. Jei nori gyventi, tai kabiniesi į gyvenimą su nagais ir ragais, bandai nepasiduoti stichijai“.

Išgelbėti daiktai iš „Kuršio“. Atvykę gelbėtojai leido su savimi pasiimti kelis daiktus. Tad teko rinktis, kas tą akimirką yra prioritetas: ar tai, kas kainuoja didelius pinigus, ar tai, kas šiam projektui suteikė tam tikrą motyvacinę vertę ir dėl ko sunkiausiais momentais man buvo lengviau save motyvuoti. Pasiėmiau Lietuvos trispalvę, abi žinutes butelyje nuo Amerikos lietuvių ir ukrainiečių Australijos lietuviams ir ukrainiečiams, Krašto apsaugos savanorių pajėgų beretę. Dar su savimi pavyko pasiimti ir Kauno klinikų onkologijos vaikų man suvertas apyrankes, kurias buvau pažadėjęs sergantiems vaikučiams grąžinti, o jie pažadėjo manęs kantriai laukti…

Lietuvos šaulių sąjungos beretės, deja, išsaugoti nepavyko – gelbėjimo metu ji greičiausiai iškrito iš už liemenės diržo į vandenį. Šaulių sąjungos dalimi, šauliu, esu jau keturiolikti metai, jaučiu be galo didelį dėkingumą. Kol kas tai yra viskas, kas liko iš valties. Na dar ir simbolinis kuršiškas ragas, kuris tiesiog man pasitaikė po ranka tarp kitų daiktų…

Daugiau skaitykite Rekordų knygoje 2026.