Kaip nesunku atspėti iš knygos pavadinimo, joje publikuojami vienos šeimos keturių kartų poezijos kūriniai: vyriausios eilėraščių autorės Vandos Dervinskaitės-Rinkevičienės kūrybinį kelią pratęsė jos sūnus Viktoras Rinkevičius, anūkas Robertas Rinkevičius ir proanūkė Viktorija Rinkevičiūtė.
,,Jei skaičiuotume metais, tai šios knygos kūrinių autorių gyvenimo laikotarpis apima 100 metų. Keturių kartų kūryba, manau, bus pratęsta“,- tikisi vienas knygos autorių Viktoras Rinkevičius. Įdomu tai, kad jis pats rašyti eiles pradėjo tik sulaukęs 60-ties.
Poezijos knyga iliustruota trijų jaunosios kartos šeimos narių – Robertos, Vilijos ir Viktorijos – piešiniais.
Skirtingų kartų kūryba atspinti ir skirtingas jų gyvenamojo laikotarpio aktualijas: Vandos Dervinskaitės-Rinkevičienės eilėraščiuose – Dievo simbolika, prisiminimai apie laisvą Lietuvą, kovą prieš sovietų valdžią, o jaunosios kartos atstovės Viktorijos eilės alsuoja jaunystės romantika. Dalinamės vienu jos eilėraščių:
***
Aš prisimenu – šokom tą naktį,
Kai lijo meteorų lietus.
Tu sukai mane lyg varžtelį,
Man atrodė, kad sukos dangus.
Aš prisimenu pelėdos ūbavimą,
Aukštą žolę, pilną gėlių.
Ir švelnų tavo rankos brūkštelėjimą
Lyg netyčia tarp mano minčių.
Ir mes skraidėm, kol saulė pakilo,
Kol nudažė laukus geltonai.
Tavo rankos mane apkabino,
Išsiskyrėme mes kaip draugai.
Viktorija Rinkevičiūtė
Ištrauka iš knygos ,,Keturių kartų širdies daina”
