Persų karalius Darijus kartą susišaukė savo didžiulių provincijų viršininkus, didžiūnus ir iškėlė jiems didelę puotą. Jai pasibaigus karalius nuėjo į savo miegamuosius kambarius ir atsigulė. Prie karaliaus budėjo trys kilnūs jaunikaičiai, jo asmens sargybiniai. Besikalbėdami jie iškėlė klausimą, kas pasaulyje stipriausias? Gerai pagalvoję, jie visi trys savo mintis surašė į plyteles. Pirmas parašė: „Stipriausias yra vynas“. Antras: „Stipresnis – karalius“. Trečias: „Dar stipresnės moterys. Tačiau visa nugali tiesa“. Kai tik išsibudo karalius, jie padavė jam savo plyteles ir prašė išspręsti jų ginčą. Karalius susišaukė visus svečius ir pavedė jiems išspręsti tą ginčą. Šie paprašė, kad jaunikaičiai paaiškintų savo mintis. Pirmas jaunikaitis atsistojo ir kalbėjo: „Stiprus yra vynas. Jis aptemdo lygiai karaliaus ir vergo protą. Jis žmogų priverčia užmiršti savo rūpesčius ir pareigas…“. Tada stojo ir kalbėjo antras: „Stiprus yra vynas, bet stipresnis už jį karalius. Jis viešpatauja visiems. Net mirti eina, kada jis liepia…“. Pagaliau atsistojo trečias jaunikaitis ir tarė: „Dar stipresnės yra moterys. Žmonės, vyno augintojai, karaliai, argi ne moterų vaikai?… Tačiau ir už moterį stipresnė yra tiesa. Nyksta vynas, nyksta karaliai, nyksta moterys. Tiesa lieka ir viešpatauja per amžius. Garbė Dievui, tiesos Viešpačiui!“ – „Tiesa yra stipriausia!” sušuko visi ir trečią jaunikaitį pripažino laimėjusį ginčą. Tas jaunikaitis buvo iš Dovydo namų, Zorobabelis, Salatielio sūnus, kurio vardas įamžintas Kristaus geneologijoje.
